Dovanojamas mieliausias kačiukas Barnis!

Skelbimo nr. 393175, įdėtas: 2012-09-18 · Perskaitė: 206

Skelbimas nebegalioja.

Barnis ir Ledi sėdėjo susigūžę Antakalnio kačių šeryklėlėje ir laukė, kas bus. Matyt jiems, kaip ir žmonėms, nežinios laikas yra pats ilgiausias ir toks kankinantis, kad širdelės plaka taip greitai, kad, rodos ims ir tiesiog pavargs. Bijoti, laukti, nežinoti. Tokia buvo dviejų mažylių istorijos pradžia.
O žmonės išradingi, žinojo kaip greičiausiai ir be didelio kaltės jausmo atsikratyti nereikalingų kačiukų. Turbūt įtarė, o gal net ir išgirdo apskambinę visas prieglaudas, kad vietų jose nėra, tad išnešė mažylius ten, kur žinojo, kad jie bus pastebėti neabejingų moterų: į kačių šėrimo vietą. Galėtum pamanyti, kad katinėliai laukinukai ir patys išlindo sekdami mamytę. Bet…
Deja, atėjusi ir juos išvydusi, kates maitinanti moteris iškart suprato – jie čia svetimi. Per jaukūs ir pernelyg pasitikintys žmogumi, kad būtų išlindę iš kokio rūsio. Gatvės triukšmas, kieme išsirikiavę automobiliai, seni kiemai – štai kas juos gąsdino – ne žmogus, o aplinka, kuri laukinei katei seniai jau virtus kasdienybe.
Tuomet ir sulaukėme skambučio, maldaujančio pagelbėti vos kelių mėnesių broliukui ir sesutei, kuriems likti ten, galėjo reikšti pražūtį. Taip, rainasis, nepaprastai mielo snukučio Barnis su sesute atsidūrė gyvūnų globos organizacijos „Naminukai“ globoje. Nepaisant kačiukų nuolankumo ir fakto, kad jie galėjo būti išmesti iš namų, jų kailiuko gausi „gyvūnija“ liudijo apie visišką nepriežiūrą. Bet tai jau praeitis! Barnis kantriai iškentėjo grožio procedūras: buvo išmaudytas, nublusintas, išvalytos ausytės, nukirmintas… O ko reikia dar? Kad būtų gražesnis- turbūt jau nieko, bet kad būtų laimingesnis…
Šeimininke, jam reikia Tavo švelnių rankų, Tavo, su meile duodamo maistelio, Tavo pačios šviesiausios palangės (gal netyčia pavyktų susidraugauti ir su gėlėmis!). Jam reikia Tavo suteiktos vilties… Vilties tapti naminuku. Tavo naminuku!
Dėl rainiuko pūkuotuko Barnio, kreipkitės į „Naminukus“ arba (Vilnius)!